Radvila, pramintas Perkūnu
Kristupas Radvila Perkūnas gimė 1547 m. Vilniuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Jis buvo jaunesnysis Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Kotrynos Ivinskaitės iš Tomičių sūnus.
Biržų įkūrėjas
Teisiškai Biržų kunigaikštystė iki 1584 m. priklausė kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Rudajam, tačiau nuo 1571 m. jos reikalais rūpinosi jo sūnus Kristupas Perkūnas. Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas pastatydino Biržų pilį
Kristupas Radvila Perkūnas gimė 1547 Vilniuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ATR valstybės karinis veikėjas. 1564 m. septyniolikmetis su tėvu dalyvavo Lietuvo –Rusijos kare ir Ūlos mūšyje, kai vos 6000 vyrų kariuomenė, vadovaujama Radvilos Rudojo, sugebėjo įveikti 24–30 tūkst. Maskvos valstybės kariuomenę. 1577 metais Ivanas Rūstusis užpuolė ir nusiaubė Livonijos žemes. Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai. 1579 metais dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Polocką. Gavus žvalgybinės informacijos, kad iš Pskovo į apsiaustą Polocką pagalbon skuba Rusijos kariuomenė, Kristupas Radvila Perkūnas gavo užduotį atkirsti miestą nuo pagalbos. Nepaisydami po gausių liūčių sunkiai pravažiuojamų kelių, Kristupo Radvilos Perkūno 3000 karių kariauna staigiu smūgiu sumušė rusų kariuomenę. 1579 metais rugpjūčio mėnesį po šturmo Polockas pasidavė. Kristupas Radvila dėl žaibiškų karo žygių ir greitų manevrų gavo pravardę – Perkūnas. 1581 metų vasarą, Steponas Batoras, sutelkęs 47 tūkstančius Lietuvos ir Lenkijos karių, surengė puolimą į Pskovą. Miesto apgultis užsitęsė iki 1582 metų. Kad Rusija negalėtų sukaupti jėgų, buvo nutarta surengti reidą į Rusijos gilumą. Per du su puse mėnesio, nuo1581 metų rugpjūčio 5 dienos iki spalio 22 dienos, Kristupas Radvila nukeliavo daugiau nei 1000 kilometrų per Vitebską, Rževą, Totopecą ir Stara Rusą prie Ilmenio ežero. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. Nekliudomo reido įbaugintas, caras Ivanas IV-asis ėmė prašyti taikos. Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas mirė 1603 metų lapkričio 20 d. Lososnoje. 1599 metais rugpjūčio 4 d. testamente išreiškė troškimą, kad jo palaikus priglaustų Biržų pilies mūrinės evangelikų reformatų bažnyčios rūsys. Tačiau iš to meto susirašinėjimo matyti, kad Pilies kieme, priešais rūmus, stovėjusios bažnyčios rūsys nebuvo visiškai įrengtas. Kai Radvilų kapavietei kilo grėsmė būti sunaikintai, kunigaikštis Boguslavas Radvila perkėlė giminaičių palaikus į saugesnę vietą. Kristupo Radvilos palaikai1666-1668 metais perkelti į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią, čia ir šiuo metu yra įrengtas didikų mauzoliejus.
Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m. Buvo supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalo ir maisto sandėliai, kareivinės. 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. K. Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos 1589 m. kovo 9 d. Biržams išrūpino Magdeburgo miesto teises. Biržai turėjo savivaldybę, t. y. miestiečių rinktą valdybą, gavo teisę turėti savo herbą, vėliavą, antspaudą. Herbą sudarė geltoname skyde plevėsuojanti balta vėliava su juodu ereliu. Skydą juosė antikinis laurų vainikas. Šį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę, kunigaikštišką kilmę, visoje LDK turėjo tik Biržų miesto herbas. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Statė evangelikų reformatų bažnyčias - 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė evangelikų reformatų gimnaziją Biržuose, Kėdainių mokyklą.